Telefonas suskamba, ekrane – pažįstamas numeris. Kitame laido gale balsas skamba kaip artimo žmogaus, o pranešime spaudžiama nuoroda atrodo lyg siųsta banko. Tokiose situacijose sprendimui dažnai lieka vos kelios sekundės. Būtent to ir siekia sukčiai: ne nustebinti technologijomis, o sukurti pakankamai tikrovišką scenarijų, kad žmogus nespėtų suabejoti.
Nuo gramatikos klaidų iki įtikinamo pokalbio
Anksčiau apgaulingus laiškus dažnai išduodavo keistos formuluotės, netaisyklinga kalba ar akivaizdžiai skubus tonas. Generatyviniai dirbtinio intelekto įrankiai šias spragas beveik panaikino. Sukčiai gali parengti sklandų, konkrečiam žmogui pritaikytą laišką lietuvių kalba, imituoti įmonės komunikacijos stilių ar sukurti kelias skirtingas to paties pranešimo versijas.
Pavojus slypi ne vien tekste. AI leidžia analizuoti viešai prieinamą informaciją socialiniuose tinkluose, profesiniuose profiliuose ir įmonių svetainėse. Iš pažiūros nekaltos detalės – darbovietė, pareigos, kelionė, šeimos nario vardas ar dalyvavimas konferencijoje – gali tapti įtikinamo scenarijaus dalimi.
Tokioje žinutėje gali būti prašoma patvirtinti mokėjimą, atnaujinti prisijungimo duomenis ar skubiai persiųsti dokumentą. Kuo geriau parinktos aplinkybės, tuo sunkiau atpažinti, kad už jų slypi ne kolega ar paslaugų teikėjas, o nusikaltėlis.
Balsas ir vaizdas taip pat gali meluoti
Vienas labiausiai neraminančių pokyčių – vis lengviau kuriami sintetiniai balsai ir vaizdo įrašai. Pakanka trumpo garso įrašo, kurį žmogus galėjo paskelbti socialiniame tinkle ar įrašyti viešame renginyje, kad būtų galima atkurti jo balso manierą. Tuomet artimajam paskambinama tariamai kritinėje situacijoje: prireikė pinigų, dingo telefonas, įvyko nelaimė.
Įmonėse panaši schema gali būti nukreipta į darbuotojus, atsakingus už mokėjimus. Netikėtas vadovo balso pranešimas, prašantis skubiai atlikti pavedimą, kai kuriais atvejais atrodo pakankamai įtikinamas. Vaizdo konferencijų platformose pasitaiko ir suklastotų dalyvių, nors dažniau nusikaltėliai renkasi paprastesnį kelią – gerai parengtą laišką ir trumpą skambutį.
Svarbu suprasti: dirbtinis intelektas nebūtinai sukuria tobulą klastotę. Sukčiui pakanka, kad ji būtų įtikinama kelias minutes – tiek, kiek reikia aukai paspausti nuorodą, atskleisti kodą ar patvirtinti pavedimą.
Kaip sustabdyti apgaulę dar prieš žalą
Pirmoji apsaugos taisyklė – neskubėti. Jei žinutė ar skambutis reikalauja veikti nedelsiant, tai turėtų būti papildomas signalas patikrinti informaciją kitu kanalu. Artimam žmogui galima perskambinti jo įprastu numeriu, o įmonei ar bankui – naudoti oficialioje svetainėje nurodytus kontaktus, ne tuos, kurie pateikti įtartiname pranešime.
Niekam nereikėtų diktuoti prisijungimo kodų, vienkartinių patvirtinimo numerių ar mokėjimo kortelės duomenų. Bankai ir patikimos paslaugų įmonės tokių duomenų telefonu neprašo. Vertėtų įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti skirtingus slaptažodžius ir riboti viešai skelbiamą asmeninę informaciją.
Jei pinigai jau pervesti ar pateikti prisijungimo duomenys, delsti negalima: būtina kreiptis į banką, pakeisti slaptažodžius, užblokuoti kortelę ir pranešti teisėsaugai. Kuo greičiau sureaguojama, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą.
Technologijos gali sukurti įtikinamą balsą, laišką ar vaizdą, tačiau jos negali panaikinti paprasto atsargumo principo: svarbius prašymus reikia tikrinti atskirai, net jei žmogus kitame ekrano gale skamba visiškai pažįstamai.
Parašykite komentarą