Kartais genetinė diagnozė žmogui skamba kaip nuosprendis visam gyvenimui. Tačiau laboratorijose jau kuriami gydymo būdai, kurie ne tik slopina ligos simptomus, bet ir keičia pačią jų priežastį – DNR. CRISPR technologija šį procesą pavertė gerokai tikslesniu ir greitesniu. Vis dėlto žodis „ištrinti“ čia turi svarbią išlygą: mokslas kol kas neperrašo viso žmogaus genetinio kodo ir nepanaikina paveldimumo. Dažniausiai koreguojamos konkrečios ląstelės, o poveikis priklauso nuo ligos, gydymo metodo ir organizmo reakcijos.
Pirmasis proveržis – pjautuvinė anemija
Ryškiausias CRISPR klinikinis laimėjimas iki šiol susijęs su pjautuvine anemija. Šią ligą sukelia hemoglobino geno mutacija, dėl kurios raudonieji kraujo kūneliai įgauna pjautuvo formą. Jie gali užkimšti kraujagysles, sukelti stiprų skausmą, organų pažeidimus ir pavojingas komplikacijas.
Gydymas, pavadintas „Casgevy“, remiasi paciento kraujodaros kamieninių ląstelių paėmimu iš kaulų čiulpų. Laboratorijoje CRISPR sistema išjungia genetinį jungiklį, slopinantį vaisiaus hemoglobino gamybą. Tuomet ląstelės grąžinamos pacientui. Padidėjęs vaisiaus hemoglobino kiekis padeda kompensuoti suaugusiojo hemoglobino defektą, todėl sumažėja skausmingų krizių ir kraujo perpylimų poreikis.
Šis gydymas jau patvirtintas kai kuriose valstybėse, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Jungtinę Karalystę. Tai pirmasis plačiai pripažintas CRISPR pagrindu sukurtas gydymas, pasiekęs klinikinę praktiką.
Gydymas tinka ne visiems ir nėra paprastas
„Casgevy“ taip pat taikomas nuo transfuzijų priklausomai beta talasemijai – paveldimai ligai, kai organizmas nepagamina pakankamai sveiko hemoglobino. Tokiems pacientams dažnai visą gyvenimą reikia reguliarių kraujo perpylimų. Po genų redagavimo daliai pacientų jų poreikis smarkiai sumažėja arba visai išnyksta.
Tačiau procedūra nėra greita injekcija į ranką. Prieš grąžinant pakoreguotas ląsteles pacientui, reikia sunaikinti dalį jo kaulų čiulpų ląstelių. Tam naudojama intensyvi chemoterapija, galinti sukelti nevaisingumą, infekcijas ir kitus sunkius šalutinius poveikius. Gydymas taip pat itin brangus, techniškai sudėtingas ir reikalauja specializuotų klinikų.
Be to, redaguojamos ne visos organizmo ląstelės, o tik paimtos kraujodaros kamieninės ląstelės. Pakeitimai nepersiduoda vaikams, todėl tai nėra paveldimos mutacijos panaikinimas ateities kartoms.
Kas jau bandoma laboratorijose?
CRISPR taikymas sparčiai plečiasi už kraujo ligų ribų. Klinikiniuose tyrimuose vertinamos strategijos, skirtos paveldimai transtiretino amiloidozei – ligai, kai pakitęs baltymas kaupiasi nervuose ir širdyje. Šiuo atveju genų redagavimo komponentai gali būti siunčiami tiesiai į kepenis, kad būtų sumažinta žalingo baltymo gamyba.
Tiriami ir gydymo būdai sergant paveldimomis akių ligomis, įskaitant Leberio įgimtą amaurozę. Kadangi akį galima pasiekti gana tiksliai, ji tapo viena pirmųjų vietų, kur mokslininkai išbandė genų redagavimą žmogaus organizme, nepaimdami ląstelių į laboratoriją.
Ateityje CRISPR galėtų būti pritaikytas kai kurioms paveldimoms kepenų, raumenų, nervų sistemos ir medžiagų apykaitos ligoms. Vis dėlto iki patvirtinto gydymo kelias ilgas: būtina įrodyti, kad redagavimas pataiko į reikiamą vietą, nesukelia pavojingų pakeitimų ir išlieka veiksmingas ilgus metus.
CRISPR jau tapo nebe vien laboratoriniu eksperimentu, tačiau jo pažadas kol kas didesnis už kasdienės medicinos galimybes. Kai kuriems pacientams genetinės ligos našta iš tiesų gali būti radikaliai sumažinta, o kartais – beveik pašalinta. Tačiau tikroji revoliucijos vertė paaiškės tada, kai toks gydymas taps ne išimtine galimybe keliems pacientams, o saugiai, prieinamai ir plačiai taikoma medicinos praktika.
Parašykite komentarą