Ar žmogaus smegenys gali sukurti naujus nervinius ryšius visą gyvenimą?

Kartais užtenka vieno pokalbio, kad po daugelio metų vėl prisimintume pamirštą žodį. Arba kelių savaičių treniruočių, kad rankos pradėtų atlikti judesį beveik automatiškai. Tuo metu atrodo, jog kūnas tiesiog „išmoko“ naują veiksmą. Tačiau smegenyse vyksta kur kas sudėtingesnis procesas – tylus, nematomas ir nuolat besikeičiantis.

Smegenys nėra statiška sistema

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus smegenys po vaikystės tampa beveik nekintančios. Esą nervinių ląstelių tinklas susiformuoja ankstyvame amžiuje, o vėliau belieka jį naudoti. Šiandien neuromokslas tokio požiūrio atsisakė. Smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos – jos gali keisti savo veiklą, prisitaikyti prie patirties ir stiprinti arba silpninti ryšius tarp nervinių ląstelių.

Šis gebėjimas vadinamas neuroplastiškumu. Jis reiškia, kad mokantis naujų dalykų, kartojant tam tikrus veiksmus ar reaguojant į aplinkos pokyčius smegenų tinklai persitvarko. Vieni nerviniai ryšiai tampa veiksmingesni, kiti susilpnėja, o kai kuriais atvejais tarp neuronų gali susiformuoti naujos jungtys – sinapsės.

Svarbu suprasti, kad tai nėra vienkartinis įvykis. Nervų sistema nuolat vertina, kokia informacija yra reikalinga. Dažnai naudojami ryšiai stiprėja, retai aktyvuojami gali nykti. Tokiu būdu smegenys ne tik kaupia patirtį, bet ir taupo išteklius.

Kaip susidaro nauji nerviniai ryšiai

Kai žmogus mokosi groti instrumentu, vairuoti automobilį ar kalbėti užsienio kalba, iš pradžių kiekvienas veiksmas reikalauja daug dėmesio. Informacija keliauja per skirtingas smegenų sritis, o judesiai ar mintys dar nėra gerai suderinti. Kartojant užduotį, nervinių ląstelių veikla tampa labiau koordinuota.

Mokymosi metu tarp neuronų gali sustiprėti esami ryšiai. Tai vadinama sinapsiniu plastiškumu. Vienas geriausiai ištirtų jo mechanizmų – ilgalaikė potenciacija, kai dažnai kartu aktyvuojami neuronai ima veiksmingiau perduoti signalą. Paprastai tariant, kuo dažniau tam tikras nervinis kelias naudojamas, tuo lengviau juo keliauja informacija.

Tačiau vien kartojimo ne visada pakanka. Nauji ryšiai geriau įsitvirtina tuomet, kai mokymasis reikalauja pastangų, tačiau nėra toks sudėtingas, kad žmogus greitai prarastų motyvaciją. Reikšmę turi ir dėmesys, emocijos, miegas bei ankstesnė patirtis. Įsimintina patirtis smegenyse palieka stipresnį pėdsaką nei mechaniškai atliktas veiksmas.

Miegas čia atlieka ypač svarbų vaidmenį. Dieną įgyta informacija nėra galutinai „išsaugoma“ tą pačią akimirką. Poilsio metu smegenys ją perdirba, atrenka ir integruoja su jau turimomis žiniomis. Todėl po gerai išmiegotos nakties naujas įgūdis kartais atrodo tapęs lengvesnis, nors papildomai jo nepraktikavome.

Ar nauji ryšiai gali rastis vyresniame amžiuje?

Taip, tačiau su amžiumi keičiasi mokymosi sąlygos. Jauno žmogaus smegenys dažnai greičiau prisitaiko, nes jose intensyvesni kai kurie vystymosi procesai. Vis dėlto tai nereiškia, kad vyresniame amžiuje naujų įgūdžių įgyti neįmanoma. Suaugusio žmogaus smegenys taip pat geba keisti nervinių tinklų veiklą ir formuoti naujas jungtis.

Tiesa, mokymasis vėliau gyvenime gali reikalauti daugiau laiko ir sąmoningų pastangų. Tam įtakos turi ne tik biologiniai pokyčiai, bet ir gyvenimo būdas, sveikatos būklė, stresas, miego kokybė bei fizinis aktyvumas. Smegenims svarbu gauti pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl kraujotakos sistemos sveikata tiesiogiai susijusi su pažintinėmis funkcijomis.

Mokslininkai taip pat tiria suaugusiųjų neurogenezę – naujų nervinių ląstelių susidarymą. Daugiausia dėmesio skiriama hipokampui, smegenų sričiai, svarbiai atminčiai ir mokymuisi. Nors dėl tikslaus šio proceso masto žmogaus smegenyse vis dar diskutuojama, neabejojama, kad suaugusio žmogaus nervų sistema išlaiko reikšmingą gebėjimą persitvarkyti.

Tai reiškia, kad smegenų pokyčiai susiję ne vien su naujų neuronų atsiradimu. Dar svarbiau – kaip jau esančios ląstelės tarpusavyje bendrauja ir kaip organizuojamas visas nervinis tinklas.

Kas padeda smegenims išlikti plastiškoms

Vienos stebuklingos veiklos, kuri „atjaunintų“ smegenis, nėra. Neuroplastiškumą labiausiai palaiko nuoseklus, įvairus gyvenimo būdas. Naujos veiklos mokymasis – kalbos, muzikos, šokio, amato ar sudėtingesnio sporto – suteikia smegenims užduočių, kurioms reikia skirtingų gebėjimų.

Fizinis aktyvumas taip pat svarbus. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, padeda reguliuoti stresą ir gali sudaryti palankesnes sąlygas mokymuisi. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės – reikšmę turi ir spartus vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar kitas žmogui priimtinas judėjimas.

Ne mažiau svarbus socialinis gyvenimas. Pokalbiai, bendros veiklos ir emocinis ryšys reikalauja apdoroti daug skirtingos informacijos: stebėti pašnekovą, prisiminti kontekstą, parinkti tinkamus žodžius, reaguoti į netikėtus pokyčius. Tokia kasdienė protinė veikla taip pat treniruoja nervinius tinklus.

Kita vertus, nuolatinis stresas ir miego trūkumas gali trukdyti šiems procesams. Ilgai išliekantis stresas veikia dėmesį, atmintį ir gebėjimą mokytis, o neišsimiegojus smegenys prasčiau įtvirtina naują informaciją. Todėl norint mokytis visą gyvenimą, svarbu ne tik lavinti protą, bet ir suteikti jam pakankamai poilsio.

Smegenys nėra užbaigtas mechanizmas, uždarytas po vaikystės. Jos veikiau primena gyvą tinklą, kuris nuolat perrašo savo veikimo taisykles pagal tai, ką žmogus patiria, kartoja ir kam skiria dėmesį. Net ir nedideli, bet reguliarūs pasirinkimai gali ilgainiui pakeisti tai, kaip šis tinklas veikia.