Kas yra žmogaus mikrobioma ir kodėl ji tokia svarbi?

Kartais pilvo pūtimas prasideda po, atrodytų, visai nekalto pasirinkimo – greitai suvalgyto sumuštinio, vėlyvos vakarienės ar kelių dienų, praleistų vartojant antibiotikus. Vieni kaltina stresą, kiti – netinkamą maistą, treti nusprendžia, kad organizmas tiesiog „išsiderino“. Tačiau žmogaus kūne tuo metu gali vykti kur kas sudėtingesnis procesas, kuriame dalyvauja trilijonai nematomų gyventojų.

Tai ne vien bakterijos žarnyne

Mikrobioma vadinama visų žmogaus organizme ir ant jo gyvenančių mikroorganizmų, jų genetinės medžiagos bei tarpusavio ryšių visuma. Į šią bendruomenę patenka bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti mikroskopiniai organizmai. Dažniausiai kalbėdami apie mikrobiomą prisimename žarnyną, tačiau mikroorganizmų bendrijos gyvena ir burnoje, ant odos, kvėpavimo takuose bei lytinių organų srityje.

Svarbu atskirti du dažnai maišomus terminus. Mikrobiota – tai konkrečioje vietoje gyvenantys mikroorganizmai, o mikrobioma plačiąja prasme apima ir jų genetinę informaciją bei aplinką, kurioje jie veikia. Vis dėlto kasdienėje kalboje šie žodžiai neretai vartojami kaip sinonimai.

Žmogaus organizmas nėra sterili sistema, į kurią mikroorganizmai kartais patenka iš išorės. Jie yra nuolatiniai mūsų palydovai. Kiekvieno žmogaus mikrobiomos sudėtis skiriasi – ją formuoja genetika, gimimo būdas, mityba, gyvenamoji aplinka, amžius, ligos ir vartojami vaistai. Todėl nėra vieno idealaus mikroorganizmų rinkinio, kuris vienodai tiktų visiems.

Mokslininkai vis dar aiškinasi, kokia šios bendruomenės dalis yra būtina gerai savijautai, o kokie pokyčiai tėra lydintis reiškinys. Vien bakterijų aptikimas organizme dar nereiškia, kad jos sukelia ligą – svarbus jų kiekis, tarpusavio santykiai ir konkreti organizmo būklė.

Žarnynas – didžiausia mikroorganizmų ekosistema

Daugiausia dėmesio tenka žarnyno mikrobiomai, nes būtent čia gyvena itin gausi ir įvairi mikroorganizmų bendruomenė. Ji padeda skaidyti dalį maistinių medžiagų, kurių žmogaus virškinimo fermentai patys nesugebėtų tinkamai apdoroti. Ypač svarbios skaidulos: jas fermentuodamos bakterijos gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios dalyvauja palaikant žarnyno gleivinės būklę ir medžiagų apykaitą.

Mikrobioma taip pat prisideda prie kai kurių vitaminų, tarp jų vitamino K ir tam tikrų B grupės vitaminų, apykaitos. Ji konkuruoja su ligas galinčiais sukelti mikroorganizmais dėl maisto medžiagų ir vietos, o tam tikros bakterijos gamina junginius, slopinančius nepageidaujamų mikrobų dauginimąsi.

Dar viena svarbi sritis – imuninė sistema. Didelė jos dalis yra susijusi su žarnynu, todėl mikroorganizmai čia nuolat sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis. Ši sąveika padeda imuninei sistemai mokytis atskirti nepavojingus aplinkos elementus nuo realios grėsmės. Tai nereiškia, kad mikrobioma gali „sustiprinti imunitetą“ taip, kaip dažnai žadama reklamose, tačiau jos būklė neabejotinai susijusi su imuniniais procesais.

Moksliniuose tyrimuose taip pat nagrinėjamas ryšys tarp žarnyno mikroorganizmų ir smegenų veiklos. Žarnyno bakterijų gaminami metabolitai, nervų sistemos signalai ir imuniniai mechanizmai gali paveikti savijautą, stresinę reakciją bei apetitą. Vis dėlto šio ryšio nereikėtų supaprastinti iki teiginio, kad tam tikra bakterija išspręs nerimą ar pagerins nuotaiką.

Kas keičia mikrobiomos pusiausvyrą

Mikrobioma nėra nekintanti. Jos sudėtis gali pastebimai pasikeisti po antibiotikų kurso, infekcijos, didelio streso ar ryškių mitybos pokyčių. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet ir dalį naudingų mikroorganizmų, todėl po gydymo kurį laiką gali pakisti virškinimas. Vis dėlto antibiotikų nereikėtų vengti, kai juos skiria gydytojas – jų nauda gydant bakterines infekcijas dažnai gerokai viršija galimą poveikį mikrobiomai.

Mityba yra vienas svarbiausių ilgalaikių veiksnių. Įvairus augalinis maistas suteikia skaidulų, kuriomis minta žarnyno bakterijos. Daržovės, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos ir vaisiai gali padėti palaikyti didesnę mikroorganizmų įvairovę. Tuo metu itin vienoda mityba, kurioje daug itin perdirbtų produktų ir mažai skaidulų, gali skurdinti bakterijoms prieinamų medžiagų įvairovę.

Reikšmės turi ir miegas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis bei gyvenimo sąlygos. Tačiau čia svarbus saikas ir kontekstas: vienas produktas ar viena prastesnio miego naktis mikrobiomos nesugriauna. Didesnę įtaką paprastai daro ilgalaikiai įpročiai.

Mikrobiomą veikia ir amžius. Kūdikio mikroorganizmų bendruomenė pradeda formuotis nuo pat gimimo, o vėliau ją keičia maistas, aplinka ir kontaktas su kitais žmonėmis. Suaugusio žmogaus mikrobioma dažnai būna stabilesnė, tačiau senstant jos įvairovė ir sudėtis taip pat gali kisti.

Ką galima padaryti kasdien

Patikimiausias būdas palaikyti mikrobiomą – rūpintis ne vienu stebuklingu produktu, o visa gyvensena. Į valgiaraštį verta reguliariai įtraukti skirtingų rūšių augalinį maistą, pakankamai skaidulų ir fermentuotų produktų, jei jie gerai toleruojami. Kefyras, natūralus jogurtas, raugintos daržovės ar kiti fermentuoti produktai gali būti mitybos dalis, tačiau jie nėra privalomi visiems ir nepakeičia gydymo.

Probiotikų papildų poveikis priklauso nuo konkretaus mikroorganizmo štamo, dozės ir žmogaus sveikatos būklės. Tai, kas padeda vienu atveju, nebūtinai veiks kitu. Todėl užrašas „gerosioms bakterijoms“ ant pakuotės savaime nėra veiksmingumo įrodymas. Ypač atsargiai papildus turėtų rinktis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, vaikai ir nusilpusio imuniteto pacientai.

Nereikėtų savarankiškai vartoti antibiotikų, dažnai keisti dietos ar griebtis agresyvių „žarnyno valymo“ programų. Tokie metodai gali labiau sutrikdyti virškinimą nei jį pagerinti. Jei ilgai vargina pilvo skausmas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis viduriavimas ar užkietėjimas, problema nėra tinkama savarankiškiems eksperimentams – reikalinga gydytojo konsultacija.

Mikrobioma primena sudėtingą ekosistemą: jai svarbi įvairovė, pusiausvyra ir aplinka. Kasdieniai pasirinkimai jos nepakeičia per vieną naktį, tačiau ilgainiui gali lemti, kaip organizmas virškins maistą, reaguos į uždegimą ir prisitaikys prie ligų ar gydymo. Būtent todėl nematoma mūsų kūno bendruomenė tapo viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos tyrimų temų.