Kiek mikroorganizmų iš tikrųjų gyvena ant žmogaus kūno?

Kai ryte nusiprausiame, nusivalome dantis ir apsivelkame švarius drabužius, atrodo, kad dieną pradedame beveik steriliai. Tačiau vos palietus durų rankeną, paspaudus telefono ekraną ar tiesiog atsisėdus ant kėdės, ant mūsų odos jau vyksta nematomas judėjimas. Mikroskopinis pasaulis niekur nedingsta – jis keliauja kartu su mumis, o kai kurios jo gyventojų kolonijos yra tokios gausios, kad jų skaičius pranoksta vaizduotę.

Ne dešimt kartų daugiau, bet vis tiek įspūdingai daug

Ilgą laiką buvo kartojama, kad žmogaus organizme mikroorganizmų yra dešimt kartų daugiau nei paties žmogaus ląstelių. Šis santykis skambėjo įspūdingai, tačiau vėlesni skaičiavimai jį gerokai pakoregavo.

Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinio suaugusio žmogaus kūne yra maždaug 30 trilijonų žmogaus ląstelių ir panašus skaičius bakterijų – apie 38 trilijonus. Vadinasi, bakterijų ir žmogaus ląstelių santykis nėra 10:1. Jis veikiau artimas vienetui, nors tikslus skaičius priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, amžiaus, sveikatos būklės ir žarnyno turinio.

Svarbu ir tai, kad šie skaičiavimai apima ne vien mikroorganizmus, gyvenančius ant odos. Didžioji jų dalis telkiasi organizmo viduje, ypač storojoje žarnoje. Todėl posakis „ant žmogaus kūno“ kasdienėje kalboje gali būti kiek klaidinantis: nemaža mikrobų bendruomenės dalis gyvena ne paviršiuje, o mūsų kūno ertmėse ir virškinimo trakte.

Be bakterijų, žmogaus mikrobiomą sudaro grybeliai, virusai, archėjos ir kiti mikroskopiniai organizmai. Virusų skaičių apskaičiuoti ypač sudėtinga, nes jų koncentracija įvairiose kūno vietose labai skiriasi. Be to, ne visi mikroorganizmai lengvai auginami laboratorijoje, todėl dalis jų nustatoma tik tiriant genetinę medžiagą.

Oda nėra tuščia erdvė

Oda – didžiausias žmogaus organas, todėl jos paviršius tampa viena svarbiausių mikrobų buveinių. Ant vieno odos kvadratinio centimetro gali būti nuo kelių tūkstančių iki milijonų bakterijų. Skaičius priklauso nuo vietos: sausesnėse rankų ar dilbių srityse jų paprastai mažiau, o pažastyse, kirkšnyse ir tarpupirščiuose, kur šilčiau ir drėgniau, mikroorganizmams sąlygos palankesnės.

Nors po dušo oda trumpam gali tapti mažiau apgyvendinta, mikroorganizmai greitai sugrįžta. Juos atneša drabužiai, aplinka, rankos, oras ir kontaktas su kitais žmonėmis. Tai nėra ženklas, kad prausimasis buvo beprasmis. Higiena pašalina dalį nešvarumų ir laikinai sumažina kai kurių mikrobų kiekį, tačiau oda nėra sukurta būti sterili.

Dauguma šių gyventojų nekenkia. Kai kurie netgi padeda palaikyti odos rūgštingumą, konkuruoja su ligų sukėlėjais ir dalyvauja formuojant apsauginį odos barjerą. Tačiau mikrobiomos pusiausvyra gali keistis dėl prakaitavimo, kosmetikos, antibiotikų, ligų ar pernelyg intensyvaus odos valymo. Todėl itin agresyvios priemonės ne visada reiškia geresnę apsaugą.

Didžiausia kolonija slepiasi ne ant odos

Jeigu skaičiuotume mikroorganizmus visame kūne, didžiausias jų telkinys būtų virškinimo sistema. Ypač gausi bendruomenė gyvena storojoje žarnoje, kur net nedideliame tūryje gali būti milijardai bakterijų.

Žarnyno mikroorganizmai padeda skaidyti medžiagas, kurių pats žmogaus organizmas nesuvirškina. Jie dalyvauja gaminant kai kurias medžiagas, sąveikauja su imunine sistema ir veikia žarnyno aplinką. Vis dėlto nereikėtų jų vertinti kaip vien tik „gerųjų bakterijų“. Mikroorganizmų poveikis priklauso nuo rūšies, kiekio, tarpusavio santykių ir konkrečios žmogaus būklės.

Burnos ertmė taip pat yra tankiai apgyvendinta. Dantų apnašose, liežuvio paviršiuje, dantenų kišenėse ir seilėse gyvena skirtingos mikrobų bendruomenės. Kai jų pusiausvyra sutrinka, gali didėti dantų ėduonies, dantenų uždegimo ar nemalonaus burnos kvapo rizika.

Šie skirtumai paaiškina, kodėl neįmanoma pasakyti vieno visiškai tikslaus skaičiaus. Mikroorganizmų kiekis nėra pastovus kaip ūgis ar kraujo grupė. Jis keičiasi per dieną, po valgio, sportuojant, sergant, vartojant vaistus ar net persikeliant į kitą klimato zoną.

Kodėl tikslų skaičių nustatyti taip sunku

Mikroorganizmai pasiskirstę netolygiai. Ant kaktos, delno, burnoje ir žarnyne gyvenančios bendruomenės skiriasi ne tik dydžiu, bet ir sudėtimi. Vienose vietose dominuoja bakterijos, kitose randama daugiau grybelių ar virusų.

Be to, tyrėjai ne visada matuoja gyvus organizmus tiesiogiai. Dažnai analizuojama DNR, randama mėginiuose. Toks metodas leidžia aptikti daugiau rūšių, tačiau ne visuomet parodo, ar konkretus mikrobas tuo metu buvo gyvas ir aktyvus. Rezultatams įtakos turi ir tai, iš kurios kūno vietos paimtas mėginys, kaip jis laikytas ir kokia technologija naudota.

Todėl moksle dažniau kalbama apie apytikslius dydžius, o ne apie vieną nekintamą skaičių. Tiksliausia sakyti, kad žmogaus organizmas yra milžiniška ekosistema, kurioje kartu egzistuoja dešimtys trilijonų mikrobinių ląstelių. Dalis jų gyvena ant odos, tačiau daugiausia – kūno viduje, ypač žarnyne.

Į kasdienį susitikimą su šiuo nematomu pasauliu žiūrėti nebūtina su baime. Mikroorganizmai nėra vien nešvarumų ar ligų sinonimas. Jie yra nuolatiniai žmogaus palydovai, kurių bendruomenės keičiasi kartu su mūsų įpročiais, aplinka ir sveikata. Prižiūrėti kūną verta ne tam, kad ištrintume visus mikrobus, o kad išsaugotume pusiausvyrą tarp žmogaus ir jo mikroskopinių kaimynų.