Kodėl kai kurios bakterijos mums naudingos, o kitos – pavojingos?

Virtuvėje ant stalo gali stovėti jogurto indelis, šaldytuve – raugintų kopūstų stiklainis, o ant rankų tuo pat metu keliauti milijonai nematomų mikroorganizmų. Vieni jų tyliai padeda virškinti maistą, kiti gali sukelti apsinuodijimą ar sunkią infekciją. Dar įdomiau tai, kad tas pats mikrobas skirtingomis aplinkybėmis gali būti visai nekenksmingas, o patekęs į netinkamą vietą – pavojingas.

Nematomų kaimynų pasaulis

Bakterijos yra vienaląsčiai mikroorganizmai, gyvenantys beveik visur: dirvožemyje, vandenyje, ant odos, maiste ir žmogaus organizme. Jų yra tiek daug, kad žmogaus kūnas be šios mikroskopinės bendruomenės praktiškai neįsivaizduojamas.

Didelė dalis bakterijų aptinkama žarnyne. Kartu jos sudaro žarnyno mikrobiotą – sudėtingą gyvų organizmų bendriją, kuri dalyvauja virškinant maistą, gaminant kai kuriuos vitaminus ir palaikant imuninės sistemos veiklą. Bakterijos padeda skaidyti medžiagas, kurių pats organizmas nesugebėtų efektyviai suvirškinti. Kai kurios iš jų gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis – junginius, svarbius žarnyno ląstelėms.

Naudingos bakterijos taip pat konkuruoja su ligų sukėlėjais. Užimdamos vietą ir naudodamos maisto medžiagas, jos gali apsunkinti pavojingų mikrobų dauginimąsi. Tai viena priežasčių, kodėl ilgai vartojami antibiotikai kartais sukelia virškinimo sutrikimų: vaistai paveikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir dalį įprastos mikrobiotos.

Pavojų lemia ne vien bakterijos pavadinimas

Kas vieną akimirką atrodo kaip „gera“ ar „bloga“ bakterija, biologijoje dažnai nėra taip paprasta. Svarbu, kokia tai rūšis ar padermė, kur ji atsidūrė, kiek jos pateko į organizmą ir kokia žmogaus sveikatos būklė.

Pavyzdžiui, ant odos gyvenantys mikroorganizmai dažniausiai nesukelia problemų, nes oda veikia kaip apsauginis barjeras. Tačiau patekę į gilesnius audinius per žaizdą ar į kraują, kai kurie jų gali sukelti uždegimą. Bakterijos, kurios įprastai gyvena žarnyne, taip pat gali tapti pavojingos, jei patenka į šlapimo takus ar pilvo ertmę.

Patogeninėmis vadinamos bakterijos, galinčios sukelti ligą. Jos gali pažeisti audinius tiesiogiai, daugindamosi organizme, arba išskirti toksinus. Kai kurie toksinai sutrikdo nervų sistemos veiklą, kiti pažeidžia žarnyno gleivinę ar sukelia stiprų uždegimą. Būtent dėl toksinų tam tikri apsinuodijimai maistu gali būti pavojingi net tada, kai pačių bakterijų organizme nėra labai daug.

Vis dėlto vien patogeno buvimas dar ne visada reiškia ligą. Infekcijos sunkumą lemia imunitetas, amžius, lėtinės ligos, vartojami vaistai ir bendra organizmo būklė. Tai, ką sveikas žmogus įveikia be didesnių pasekmių, kūdikiui, vyresniam žmogui ar nusilpusio imuniteto pacientui gali tapti rimtu išbandymu.

Kai mikroorganizmai padeda žmogui

Žmonės bakterijų naudą pastebėjo gerokai anksčiau, nei išmoko jas pamatyti pro mikroskopą. Duonos raugas, jogurtas, kefyras, raugintos daržovės ir kai kurie sūriai gaminami pasitelkiant mikroorganizmų veiklą. Fermentacijos metu bakterijos pakeičia žaliavų skonį, tekstūrą, rūgštingumą ir kartais pailgina jų galiojimą.

Pieno rūgšties bakterijos cukrų paverčia pieno rūgštimi. Dėl to maistas parūgštėja, o daliai nepageidaujamų mikrobų tampa sunkiau daugintis. Fermentuoti produktai taip pat gali būti lengviau virškinami, nes mikroorganizmai iš anksto suskaido dalį sudėtingų junginių.

Bakterijos svarbios ne tik maistui. Jos naudojamos gaminant vaistus, fermentus, vitaminus ir kitus biotechnologinius produktus. Laboratorijose modifikuotos bakterijos gali būti pasitelkiamos kuriant insuliną, vakcinų komponentus ar medžiagas, reikalingas ligoms diagnozuoti.

Tačiau vien užrašo „probiotikai“ ant pakuotės nepakanka, kad produktas automatiškai taptų gydančiu. Skirtingos bakterijų padermės veikia nevienodai, o poveikis priklauso nuo žmogaus organizmo ir konkrečios sveikatos problemos. Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne pavienėms „stebuklingoms“ bakterijoms, o visai mikrobiotos pusiausvyrai.

Kaip išvengti pavojingų bakterijų

Kasdienėje aplinkoje visiškai išvengti bakterijų neįmanoma ir to nereikia. Pagrindinis tikslas – sumažinti riziką, kad pavojingi mikroorganizmai pateks į maistą, žaizdas ar organizmo vietas, kuriose jų neturėtų būti.

Svarbiausi įpročiai išlieka paprasti: kruopščiai plauti rankas, tinkamai termiškai apdoroti mėsą ir kiaušinius, atskirti žalius produktus nuo jau paruošto maisto, laikytis šaldymo sąlygų. Ne mažiau svarbu prižiūrėti žaizdas ir nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo.

Antibiotikų atsparumas tampa viena rimčiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Bakterijos gali prisitaikyti, ypač kai vaistai vartojami netinkamai, per trumpai arba tada, kai infekciją sukėlė virusas. Atsparioms bakterijoms gydyti lieka mažiau veiksmingų vaistų, todėl įprastos infekcijos gali tapti sudėtingos.

Mikrobų pasaulis nėra padalytas į dvi aiškias stovyklas. Bakterijos gali būti mūsų pagalbininkės, neutralios kaimynės arba pavojingos priešininkės – priklauso nuo jų savybių ir aplinkybių. Todėl svarbiausia ne siekti sterilumo, o suprasti, kada mikroorganizmų bendruomenė palaiko sveikatą, o kada sutrikusi pusiausvyra jau reikalauja atsargumo ir medicininės pagalbos.