Mokslininkai pagaliau paaiškino reiškinį, kuris ilgą laiką neturėjo aiškaus atsakymo

Kartais įžengus į nepažįstamą kambarį staiga apima keistas tikrumas: ši vieta jau matyta, pokalbis jau girdėtas, o kitas žmogaus sakinys lyg ir žinomas iš anksto. Protas akimirkai sustingsta tarp dviejų prieštaringų signalų – akys sako, kad čia lankomės pirmą kartą, tačiau vidinis jausmas atkakliai tvirtina priešingai. Tokia patirtis trunka vos kelias sekundes, bet jos kilmė mokslininkams ilgą laiką kėlė daugiau klausimų nei atsakymų.

Kai atpažinimas atsiskiria nuo prisiminimo

Šis reiškinys vadinamas déjà vu – iš prancūzų kalbos išvertus „jau matyta“. Jį bent kartą gyvenime patiria didelė dalis žmonių, ypač jauni suaugusieji. Dažniausiai tai nutinka nuovargio, streso ar emocinio išsiblaškymo metu, kai smegenys informaciją apdoroja ne taip tiksliai kaip įprastai.

Ilgą laiką déjà vu buvo aiškinamas įvairiai. Vieni jį siejo su pasąmonėje išlikusiais vaizdais, kiti – su sapnais, kurių žmogus neprisimena, dar kiti manė, kad tai galėtų būti savotiškas „pranašystės“ pojūtis. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo kur kas žemiškesnį mechanizmą: smegenyse trumpam atsiranda pažįstamumo jausmas, nors tikras prisiminimas neatsiranda.

Atpažinimas ir prisiminimas nėra tas pats. Pamatę seną draugą, galime iškart suprasti, kad jį pažįstame, o vėliau prisiminti, kur ir kada susitikome. Déjà vu metu pirmoji sistemos dalis suveikia, tačiau antroji – ne. Žmogus jaučia, kad situacija pažįstama, bet negali nurodyti konkretaus ankstesnio įvykio.

Smegenys aptinka panašumą, kurio sąmonė nepastebi

Vienas svarbiausių paaiškinimų susijęs su situacijų panašumu. Nauja vieta gali turėti tą pačią erdvinę struktūrą kaip anksčiau matytas kambarys: baldai išdėstyti panašiai, durys yra toje pačioje pusėje, o šviesa krinta iš panašaus kampo. Sąmoningai šių detalių žmogus gali nepastebėti, tačiau smegenys jas palygina labai greitai.

Tuomet naujas vaizdas sužadina ankstesnio vaizdo atminties pėdsaką. Kadangi panašumas nėra pakankamas tikram prisiminimui atkurti, lieka tik sunkiai paaiškinamas pažįstamumo pojūtis. Kitaip tariant, smegenys atpažįsta struktūrą, bet neatsimena šaltinio.

Tai paaiškėjo ir atliekant laboratorinius eksperimentus. Tyrėjai dalyviams rodė virtualias aplinkas, kurios skyrėsi išvaizda, tačiau turėjo panašų išplanavimą. Žmonės, patekę į naują, bet erdviškai pažįstamą sceną, dažniau pranešdavo patiriantys déjà vu. Jie taip pat dažnai manė galintys numatyti, kas bus toliau, nors jų spėjimai nebuvo tikslesni už atsitiktinius.

Šis skirtumas itin svarbus. Pojūtis, kad „žinau, kas įvyks“, gali būti ne tikras ateities numatymas, o stipraus pažįstamumo pasekmė. Smegenys sukuria pasitikėjimo įspūdį, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad žmogus turi daugiau informacijos apie būsimą įvykį.

Kokią užduotį atlieka atminties klaida

Déjà vu nebūtinai yra paprastas smegenų „gedimas“. Kai kurie neuromokslininkai jį vertina kaip sistemos, tikrinančios atminties tikslumą, darbo rezultatą.

Smegenys nuolat lygina tai, ką patiriame dabar, su tuo, ką jau esame patyrę. Jei pasirodo nesutapimas – situacija atrodo pažįstama, bet nepavyksta rasti konkretaus prisiminimo – įsijungia konfliktų stebėjimo mechanizmas. Būtent todėl déjà vu dažnai lydimas keisto nepatogumo ar abejonės: žmogus supranta, kad jo pojūtis nesutampa su faktais.

Tyrimai su pacientais, kuriems stebimas smegenų aktyvumas dėl epilepsijos gydymo, taip pat suteikė daugiau informacijos. Kai kuriuose eksperimentuose elektrinis tam tikrų smilkininės skilties sričių dirginimas sukeldavo pažįstamumo pojūtį. Šios sritys susijusios su atminties formavimu, emociniu įvykių vertinimu ir erdvinės aplinkos atpažinimu.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vieno universalaus déjà vu mechanizmo gali nebūti. Panašų pojūtį gali sukelti skirtingos aplinkybės: nuovargis, susilpnėjęs dėmesys, stresas, panaši patirtis arba trumpalaikis informacijos apdorojimo sutrikimas. Daugeliu atvejų tai visiškai normalus reiškinys.

Kada neįprastas pojūtis tampa medicininiu signalu

Paprastas déjà vu paprastai trunka kelias sekundes ir nesukelia kitų simptomų. Žmogus netrukus grįžta prie įprastos veiklos, nors kurį laiką gali stebėtis tuo, kas ką tik įvyko.

Tačiau dažnas, labai intensyvus ar ilgai trunkantis pažįstamumo pojūtis kartais gali būti susijęs su smilkininės skilties epilepsija. Tokiais atvejais déjà vu gali pasireikšti kartu su stipriu kvapu ar skoniu, staigiu nerimu, sumišimu, trumpu sąmonės pritemimu, nevalingais judesiais ar atminties spragomis. Vienkartinis keistas pojūtis savaime nereiškia ligos, tačiau pasikartojantys epizodai jau verti gydytojo dėmesio.

Kasdienybėje dažniausiai pakanka pripažinti, kad smegenys nėra nepriekaištingas įrašymo įrenginys. Jos ne tik saugo faktus, bet ir nuolat spėja, lygina bei kuria tikėtinas interpretacijas. Kartais viena iš šių interpretacijų kelioms sekundėms tampa tokia įtikinama, kad naują akimirką paverčia tariamu prisiminimu. Būtent šio trumpo neatitikimo ir pakanka, kad visiškai įprasta vieta staiga pasirodytų paslaptingai pažįstama.